Tongan	Mandarin
Mālō e lelei	你好
Mālō	谢谢／你好
Fēfē hake?	你好吗？
Sai pē	还好
ʻIo	是
ʻIkai	不
Kātaki	请／劳驾
Fakamolemole	对不起／请
ʻAlu ā	再见（对离开者）
Nofo ā	再见（对留下者）
Ko hai ho hingoa?	你叫什么名字？
Ko hoku hingoa ko ...	我叫……
ʻOfa atu	祝福你／爱你
au	我
koe	你
ia	他／她
kitautolu	我们（含听者）
kimautolu	我们（不含听者）
kimoutolu	你们
kinautolu	他们
ʻeku	我的（可让渡，如我的钱）
hoku	我的（不可让渡，如我的身体）
noa	零
taha	一
ua	二
tolu	三
fā	四
nima	五
ono	六
fitu	七
valu	八
hiva	九
hongofulu	十
uofulu	二十
teau	一百
afe	一千
ʻuluaki	第一
fāmili	家庭
tamai	父亲
faʻē	母亲
mātuʻa	父母
tama	孩子／男孩
taʻahine	女孩
foha	儿子
ʻofefine	女儿
tokoua	同性的兄弟／姐妹
husepāniti	丈夫
uaifi	妻子
kui	祖父母
kaumeʻa	朋友
taimi	时间
ʻaho	天
ʻaho ni	今天
ʻapongipongi	明天
ʻaneafi	昨天
pongipongi	早上
hoʻatā	中午
efiafi	傍晚
poʻuli	夜
uike	星期
māhina	月／月亮
taʻu	年
houa	小时
miniti	分钟
Mōnite	星期一
Sāpate	星期日
hā	什么
hai	谁
fē	哪里
ʻafē	什么时候
fēfē	怎么样
fiha	多少
maʻu	有／得到
kai	吃
inu	喝
ʻalu	去
haʻu	来
mohe	睡
lea	说话／语言
fanongo	听
lau	读／数
tohi	写／书
sio	看
mahino	明白
ʻilo	知道
ako	学习
ngāue	工作
fakatau	买／卖
totongi	付款
ʻofa	爱
fie	想要
fiemaʻu	需要
tokoni	帮助
ʻomi	给（我）
toʻo	拿
fakaava	开
tāpuni	关
kamata	开始
ngata	结束
nofo	住／留／坐
fakakaukau	想
manatu	记得
ngalo	忘记
tatali	等
kumi	找
vaʻinga	玩
lele	跑
tuʻu	站
fehuʻi	问
tali	回答
mo	和
ka	但是
pe	或者／只
koeʻuhi	因为
kapau	如果
ʻaupito	很／非常
lahi	多／大
siʻi	少／小
foki	也
ki	到／向
mei	从
ʻi	在
ha	一个（不定冠词）
ʻe	那个／施事标记
meʻakai	食物
vai	水
mā	面包
kakano	肉
moa	鸡
ika	鱼
fua moa	蛋
vesitapolo	蔬菜
foʻi ʻakau	水果
kofi	咖啡
tī	茶
huʻakau	牛奶
suka	糖
māsima	盐
laise	米饭
sūpo	汤
falekai	餐厅
māketi	市场
sino	身体
ʻulu	头
mata	眼睛／脸
ihu	鼻子
telinga	耳朵
ngutu	嘴
nifo	牙齿
vaʻe	脚／腿
mafu	心
louʻulu	头发
toto	血
mahaki	病
ongosia	累
moʻui lelei	健康
toketā	医生
falemahaki	医院
faitoʻo	药
fale	家／房子
matapā	门
loki	房间
tēpile	桌子
sea	椅子
mohenga	床
maama	灯／光
telefoni	电话
komipiuta	电脑
peni	笔
pepa	纸
paʻanga	钱
kī	钥匙
kofu	衣服
sū	鞋
kolo	城镇
hala	路
ʻapiako	学校
ʻunivēsiti	大学
pangikē	银行
pā	公园
malaʻe vakapuna	机场
hōtele	酒店
siasi	教堂
tahi	海
moʻunga	山
vaitafe	河
vaoʻakau	森林
motokā	汽车
pasi	公交车
vakapuna	飞机
vaka	船
hema	左
mataʻu	右
ofi	近
mamaʻo	远
heni	这里
hena	那里
langi	天空
laʻā	太阳
fetuʻu	星星
ʻuha	雨
matangi	风
ʻao	云
ʻakau	树／植物
matalaʻi ʻakau	花
kelekele	土地
afi	火
maka	石头
kulī	狗
pusi	猫
manupuna	鸟
hoosi	马
pulu	牛
puaka	猪
sipi	羊
siʻisiʻi	小
māʻolunga	高
māʻulalo	矮／低
loloa	长
nounou	短
foʻou	新
motuʻa	旧／老
lelei	好
kovi	坏
fakaʻofoʻofa	美
vave	快
tuai	慢
faingofua	容易
faingataʻa	难
moʻoni	真／对
fiefia	开心
mamahi	痛／伤心
koloaʻia	富
masiva	穷
maʻa	干净
ʻuli	脏
mālohi	强
vaivai	弱
fonu	满
maha	空
mahuʻinga	重要
mafana	热／暖
momoko	冷
lanu	颜色
kula	红
lanumoana	蓝
lanumata	绿
engeenga	黄
hinehina	白
ʻuliʻuli	黑
hingoa	名字
taʻu motuʻa	年龄
foʻi lea	词
melino	和平
tauʻatāina	自由
anga fakafonua	文化
hisitōlia	历史
fonua	国家／土地
kakai	人民
puleʻanga	政府
ʻekonōmika	经济
akoʻanga	教育
saienisi	科学
sipoti	体育
faiva	戏／表演
ʻolunga	上面
lalo	下面
muʻa	前面
mui	后面
loto	里面／心
tuʻa	外面
vahaʻa	中间
Tūsite	星期二
Pulelulu	星期三
Tuʻapulelulu	星期四
Falaite	星期五
Tokonaki	星期六
heka	乘／骑
fononga	旅行
tangi	哭
kata	笑
tō	种／落下
tafoki	转身
liliu	改变／翻译
talanoa	交谈／讲故事
ongoʻi	感觉
fua	量／举
māmani	世界
motu	岛
potu	地方
peau	波浪
ʻoneʻone	沙
niu	椰子
talo	芋头
siaine	香蕉
hingoa fakafonua	国名
meʻa	东西／事物
kehe	不同
tatau	相同／一样
mokomoko	凉
veve	杂乱
Ko e hā eni?	这是什么？
ʻOku fiha?	多少钱？
ʻOku ʻikai te u mahino	我不懂
ʻOku ʻi fē ...?	……在哪里？
Tokoni mai	帮帮我
